Biržų „Saulės“ gimnazija
Vytauto g. 32, Biržai LT-41140
Įstaigos kodas 190546110
Tel/faks.: 8 450 37987

birzusaule@gmail.com

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas

Atnaujinta: 2017 vasario 02

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS STEBĖJIMO, FIKSAVIMO, SKATINIMO TVARKOS APRAŠAS

Paskirtis: atpažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus, matuoti jų daromą pažangą; skatinti motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant suvokti stipriuosiuos ir tobulintinus pasiekimų rezultatus; skatinti pažangos įsivertinimą; mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti tolesnius mokymosi žingsnius.

  1. Mokinio individualios pažangos vertinimas – tai dabartinių mokinio pasiekimų palyginimas su ankstesniais ir daromos pažangos stebėjimas bei vertinimas. Pažanga padaryta, jei, pasikeitus ugdymo turiniui, įvertinimas lieka tas pats arba yra aukštesnis.
  2. Pamokoje mokinio pažanga matuojama vertinant pamokos uždavinio rezultato atitikimą kriterijams. Mokinys pažangą padarė, jei įvykdė pamokos uždavinį. Klasės (mobilios grupės) mokiniai pažangą padarė (mokymas(is) veiksmingas), jei pamokos uždavinį įvykdė beveik visi (85 proc. ir daugiau ) mokiniai.
  3. Įsivertinimas (refleksija) – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą mokymosi pažangą ir pasiekimus.
  4. Kaupiamasis vertinimas – informacija apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas taškais.
  5. Mokytojai organizuoja mokinio mokymosi pasiekimų ir pažangos įsivertinimą:

5.1. Dalykų metodinėse grupėse mokytojai susitaria dėl bendrųjų kompetencijų ir dalyko mokymosi pasiekimų ir pažangos įsivertinimo kriterijų.

5.2. Mokytojai su mokiniais susitaria ir konsultuoja dėl mokymosi pažangos fiksavimo ir analizės.

5.3. Dalykų mokytojai mokymo(si) pažangą matuoja ne mažiau kaip du kartus per pusmetį

Antrojo pusmečio pirmą savaitę ir paskutinę savaitę apibendrina informaciją apie mokinio, mobilios grupės pasiekimus ir padarytą pažangą, juos analizuoja ir, jei reikia, koreguoja ugdymo procesą.

5.4. Mokytojas apie mokinio pasiektą pažangą informuoja tėvus pagyrimais ir pastabomis.

  1. 6. Mokiniai analizuoja savo mokymąsi ir padarytą pažangą su mokytojais, klasės auklėtoju ir tėvais:

6.1. Remdamiesi sukauptais savo rašto darbais pasiekimų aplankale (vienas iš kriterijų kaupiamojo vertinimo), analizuoja mokymąsi ir padarytą pažangą, užpildo mokymosi pasiekimų ir pažangos lapą ir su mokytoju aptaria sėkmes ir nesėkmes, planuoja tolimesnį mokymąsi.

6.2. Remdamiesi  savo mokymosi ir pažangos įsivertinimo aplankalu kartu su klasės auklėtoju analizuoja pirmo, antro pusmečio ir metinio įvertinimo rezultatus, prisiima įsipareigojimus.

6.3. Su tėvais nuolat aptaria savo ugdymo(si) pažangą, prisiima įsipareigojimus.

  1. 7. Klasės auklėtojai kartu su mokiniais ir jų tėvais kartą per pusmetį aptaria mokymosi pasiekimų ir pažangos rezultatus:

7.1. Pirmojo pusmečio ugdymo(si)  rezultatus lygina su diagnostinio kontrolinio darbo, kuris rašomas mokslo metų pradžioje, rezultatais. Jei toks darbas nerašomas, analizuoja vieno-dviejų kontrolinių darbų ir praeitų mokslo metų metinio įvertinimo rezultatus, išvesdami šių rezultatų vidurkį (mokinio mokymosi pasiekimų ir pažangos įsivertinimo aplankalas).

7.2. Antro pusmečio ugdymo(si) rezultatus lygina su pirmojo pusmečio rezultatais;

7.3. Mokslo metų metinius ugdymo(si) rezultatus lygina  su 7.1. punkte nurodytais analizuojamais ugdymo(si) rezultatais.

  1. Dalykų metodinėse grupėse mokytojai analizuoja pirmo, antro pusmečių ir metinio mokymosi pasiekimų ir pažangos rezultatus. Priima sprendimus dėl mokymosi metodų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realizavimo.
  2. Gimnazijos Vaiko gerovės komisija pirmo pusmečio pabaigoje ir antro pusmečio viduryje organizuoja mokinių, nedarančių mokymosi pažangos, pasiekimų aptarimą.
  3. Geriausią mokymosi pažangą pasiekusiems mokiniams organizuoja pažintinę kelionę.
  4. Įrengia mokymosi pažangos pasiekimų lentą (pirmas pusmetis – rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesių rezultatai lyginami su gruodžio, sausio mėnesių rezultatais).

Klasės auklėtojas informuoja tėvus mokinių, padariusių ryškiausią ugdymosi pažangą, padėkos žinute Tamo dienyne.

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

  1. Vartojamos sąvokos:
    • Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas – kriterijais grįstas ugdymosi ir mokymosi stebėjimas ir grįžtamasis ryšys, informacijos apie mokymosi procesus ir rezultatus rinkimas ir kaupimas, interpretavimas ir naudojimas mokymo ir mokymosi kokybei užtikrinti.
    • Formuojamasis ugdomasis vertinimas – ugdymo(si) procese teikiamas abipusis atsakas, grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymą(si), nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pritaikyti mokymą, siekiant kuo geresnių rezultatų.
    • Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo išsiaiškinami mokinio pasiekimai ir tam tikru mokymosi metu padaryta pažanga, numatomos tolesnio mokymosi galimybės, pagalba sunkumams įveikti.
    • Apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas – formaliai patvirtinti mokinio ugdymosi rezultatai, baigus programą, kursą, modulį ar kitą mokymosi etapą.
    • Įsivertinimas – paties mokinio ugdymosi proceso, pasiekimų ir pažangos stebėjimas, vertinimas ir apmąstymas, nusimatant tolesnius mokymosi žingsnius.
  2. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra gimnazijos ugdymo turinio dalis deranti su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi bendrosiomis programomis.
  3. Kognityvinių gebėjimų vertinimas (diagnostinio vertinimo užduotys, kontroliniai ir kiti vertinimo darbai, tarptautiniai ir nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai ir patikrinimai) vykdomas apimant tris dėmenis:
    • žinias ir supratimą (faktai, informacija, sąvokos, dėsningumas, teiginiai, simboliai, vienetai, pavyzdžiai, reikalingos priemonės), kurie būtini, kad mokiniai sėkmingai įsitrauktų į pažintines veiklas. Vertinant faktines žinias, tikrinama, kaip mokiniai įsimena, atpažįsta, apibrėžia, aprašo, nusako, iliustruoja pavyzdžiais, pasirenka priemones;
    • žinių taikymo gebėjimus, kurie apima įvairių situacijų supratimą ir žinių panaudojimą problemoms tose situacijose spręsti. Vertinami mokinių gebėjimai palyginti, priešpriešinti, klasifikuoti, modeliuoti, susieti, interpretuoti, rasti sprendimus, paaiškinti, parodant supratimą;
    • paaiškinimus, darant išvadas, priimant sprendimus, perkeliant įgytas žinias į naujas situacijas. Vertinami gebėjimai analizuoti, apibendrinti, interpretuoti, integruoti žinias, numatyti, prognozuoti, sudaryti, sukurti aukštesniuosius mąstymo gebėjimus, būtinus, sprendžiant problemas, kuriant, formuluoti išvadas, apibendrinti informaciją ir pritaikyti naujoms situacijoms, kritiškai vertinti, argumentuoti, reflektuoti.
  4. Kriterijus vertinimui ugdymo(si) procese nustato mokytojai arba patys mokiniai, padedami mokytojo.
  5. Baigę pagrindinio ugdymo programą mokiniai yra sukaupę jų įgytas kompetencijas įrodančių darbų ir vertinimų visumą.
  6. Vidurinio ugdymo programos dalykų mokytojai susipažįsta su kiekvieno mokinio pagrindinio ugdymosi rezultatais ir užtikrina ugdymosi tęstinumą, vykdo pagrindinio, vidurinio, brandos egzaminų programų dermės analizę su rajono pagrindinių mokyklų mokytojais.
  7. Baigę vidurinio ugdymo programą mokiniai demonstruoja brandą patvirtinančias kompetencijas sukaupta darbų ir vertinimų visuma, išlaikytais brandos egzaminais ir (ar) parengtu brandos darbu.
  8. Siekiant padėti kiekvienam mokiniui pagal galias pasiekti aukštesnius ugdymo(si) rezultatus:
    • Gimnazijoje veikia mokinio mokymosi individualios pažangos stebėsenos sistema. „Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos stebėjimo, fiksavimo, skatinimo“ Tvarkos aprašas patvirtintas gimnazijos direktoriaus 2015m. gruodžio 28 d. Nr. V-160. Įsivertinimu – stebima, fiksuojama ir analizuojama pagrindinio ugdymo programos pirmų- antrų klasių mokinio mokymosi pažangos įsivertinimas. Trečių-ketvirtų klasių mokinio mokymosi pažangos įsivertinimą rekomenduojama tęsti pagal vidurinio ugdymo programos reikalavimus.
    • informuojami mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus, vadovaujantis „Mokytojo pareigybės aprašu“, patvirtintu direktoriaus 2015 m. rugsėjo 3 d., įsakymas Nr.-V-104/
  9. Gimnazijos ugdymo procese taikomas vertinimas:
    • formuojamuojamasis . Naudojamas nustatyti, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ko dar turi pasiekti ar tobulinti. Mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti. Šis vertinimas ypač taikytinas Pagrindinio ugdymo programoje, stebint mokinio mokymąsi, pritaikant ugdymo turinį, suteikiant pagalbą ugdymosi sunkumams įveikti.
    • Diagnostinis. Naudojamas siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus. Šis vertinimas skirtas išsiaiškinti, ar pasiekti tam tikro ugdymo etapo uždaviniai, kam ir kokią pagalbą teikti. Vertinimas vykdomas reguliariai: mokiniai rašo kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos pažymiais. Diagnostinio vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolimesnius mokymo(si) tikslus. Šis vertinimas ypač taikytinas Vidurinio ugdymo programoje. Rugsėjo mėnesį pirmose klasėse privaloma atlikti lietuvių k. ir matematikos diagnostinį žinių vertinimą, o kitų dalykų rekomenduojama.
    • apibendrinamsis sumuojamuojamasis. Naudojami formaliai patvirtinti mokinio ugdymosi rezultatai, baigus programą, kursą, modulį ar kitą mokymosi etapą.
  10. Pripažįstamos mokinio savarankiškai (savaiminio mokymosi būdu), dalyvaujant neformaliojo švietimo programose ir kitoje veikloje įgytos kompetencijos.
  11. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams suprantamais kriterijais, susietais su BUP, mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų lygių požymiais. Mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami dešimties balų sistema. Mokytojai gali taikyti įvairias vertinimo formas (komentarus, kaupiamuosius taškus, kreditus, pliusus, recenzijas), patvirtintas mokytojų metodinių grupių posėdžiuose. Dalykų, vertinamų pažymiais, pusmečių ir metiniai įvertinimai turi būti konvertuoti į dešimties balų sistemą, mokiniai turi žinoti konvertavimo taisykles. Dalykų mokytojai mokslo metų pradžioje mokinius supažindina su pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema.
  12. Pirmų klasių mokiniams adaptacinis laikotarpis rugsėjo mėnuo, trečių klasių mokiniams – pirmosios trys rugsėjo savaitės. Šiuo laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai nevertinami nepatenkinamais pažymiais.
  13. Mokinys visas paskirtas užduotis turi atlikti savarankiškai ir sąžiningai. Pastebėjus, kad mokinys užduotį atliko nesąžiningai, užduoties atlikimas vertinamas nepatenkinamai, t.y. rašomas 1 (vienetas), suteikiant galimybę perrašyti darbą.
  14. Kontrolinių darbų skaičius ir jų laikas derinamas pagal įrašus elektroniniame dienyne. Kontrolinio darbo nerašęs mokinys turi jį parašyti, laiką suderinęs su mokytoju. Mokiniui neatsiskaičius kontrolinio darbo, rašomas nepatenkinamas įvertinamas 1 (vienetas), parašant paaiškinamąją pastabą.
  15. Pusmečio įvertinimas – visų per pusmetį gautų pažymių aritmetinis vidurkis, suapvalintas pagal apvalinimo taisyklę iki sveiko skaičiaus. Jei pirmą pusmetį mokinys buvo neatestuotas, jis per antrą pusmetį privalo atsiskaityti už pirmojo pusmečio kurso dalį. Atsiskaitomojo darbo įvertinimas laikomas pirmo pusmečio įvertinimu.
  16. Metinis įvertinimas – pirmojo ir antrojo pusmečių įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas pagal apvalinimo taisyklę iki sveiko skaičiaus. Jei pusmečių įvertinimai skiriasi nemažiau kaip trim balais, tai metinis pažymys vedamas apskaičiavus visų pažymių vidurkį.
  17. Pusmečių ir metinių mokinių pažangos ir pasiekimų rezultatų suvestines per 5 darbo dienas klasės auklėtojas pristato raštu pavaduotojai ugdymui.
  18. Muzikos, dailės, fotografijos, technologijų, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos, pasirenkamųjų dalykų pasiekimai vertinami pažymiais. Dorinio ugdymo, šokio, meninės raiškos ir specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami, rašoma ,,įskaityta” arba ,,neįskaityta”. Pažymiais nevertinami atleistų nuo kūno kultūros pamokų mokinių pasiekimai, rašoma ,,atleistas“.
  19. Vidurinio ugdymo programos kūno kultūros pasiekimai gali būti vertinami pažymiais arba įskaita, rašant įrašą ,,Įskaityta“ . Įrašas „Įskaityta“ gaunamas už aktyvų dalyvavimą pamokose (dalyvauta ir pateisinta ne mažiau kaip 70 proc. pamokų). Vidurinio ugdymo programos mokiniai rašo prašymą klasės auklėtojui, jame pažymėdami, kokį vertinimą pasirenka („Įskaityta“ ar pažymį).
  20. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriami pratimai, galintys skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.
  21. Pasirinktų aukštesnio ir pagrindinio pasiekimų lygio dalykų modulių pasiekimai vertinami pažymiais, o patenkinamo pasiekimo lygmens – nevertinami. Dalykų paremiamųjų modulių vertinimai integruojami į dalyko vertinimą. Vertinant dalykų modulių pusmečių ir metų mokymosi rezultatus, rašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“.
  22. Gavus raštišką mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) nusiskundimų dėl pasiekimų įvertinimo neobjektyvumo, direktoriaus įsakymu sudaroma darbo grupė prašymui tirti. Darbo grupė per 8 darbo dienas gimnazijos direktoriui pateikia išvadas ir pasiūlymus. Atsakymą į skundą  direktorius parengia  per 3 darbo dienas.

 

  • isų mokomųjų dalykų projektus, skaitant pranešimus, vedant renginius;
  1. Matematikos ir lietuvių kalbos (gimtoji) nuo pirmos klasės mokoma laikinose mobiliose grupėse, sudarytose pagal mokinių pasiekimų lygmenis, taip pritaikant ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams.
  2. 2 klasių mokiniai vykdo tiriamąją veiklą, dalyvaudami projekte „Mano pirmieji tyrinėjimai“. Projekto trukmė 5 mėn.
Šiandien yra:

Šiandien vardadienius švenčia:

Facebook:

Orai dabar:

Orai Biržuose

Naujienų archyvas:

Reklama:

Lietuvai 100

Sveikatos tinklas

© 2011. Biržų „Saulės“ gimnazija
Įgyvendino: EPages | Internetinis dizainas